Vlada ČIRVINSKIENĖ, istorijos mokytoja metodininkė, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla, Pasvalys
I497 m. gruodžio 6 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras jo paties paskirtam Pasvalio bažnyčios klebonui Jonui Grotui leido Svalios ir Lėvens upių santakoje statyti parapijos bažnyčią ir prie jos kurti jai priklausantį naują Pasvalio miestą.
Miestelyje ilgą laiką gyveno vien lietuviai. Tik 1600 m. užregistruota Pasvalyje gyvenusių kitataučių – iš 90 miestelėnų tik 2 šeimos žydų. XVII a. antroje pusėje jų kūrėsi vis daugiau.
Miestelėnai, netekdami dalies pajamų, ėmę reikšti savo nepasitenkinimą. 1671 m. buvo nužudytas ir įmestas į upę žydas Jozefovičius. Įtarimas krito ant Gentvilos; tas pats Gentvila turbūt ir pakurstė H. Palubinsko ietininkus išniekinti Pasvalio bažnyčią – sienas apšlakstyti ožių bei avių krauju ir apkaltinti ta piktadaryste žydus. Tačiau kapitula žydus apgynė ir neleido jų šaukti į vaivadijos teismą Trakuose.
1727 m. žydai užvaldę ir visus sklypus prie turgavietės, nors jų centras kaip ir anksčiau buvo Svalios g.
1775 m. Pasvalio parapijoje ir miestelyje gyvena 430 žydų, kurie Pasvalyje turi didelę sinagogą. Vienas po kito kilus keliems gaisrams, dūmų miestelyje sumažėjo perpus.
1791 m. – inventoriuje nurodoma, kad Pasvalio dvaras turėjo plytinį, naują malūną kitapus Lėvens ir seną malūną ant Svalio upės.
Miestelio turgavietėje stovėjo didelė smuklė, dengta čerpėmis. Be to, turgavietėje prie smuklės stovėjo žydų krautuvės. Keturios turgavietės kraštinėse buvo 18 sodybų (1 kataliko, 17 žydų), Biržų g. – 38 (31 katalikų, 7 žydų ), Palėvens g. – 28 (21 katalikų, 7 žydų ), Vilniaus g. 19 (12 katalikų, 7 žydų), Svalios g. – 18 sodybų (15 katalikų, 3 žydų), be to, joje dar buvo žydų kahalo namai, sinagoga, Pumpėnų g. 27 (25 katalikų, 2 žydų). Tad iš viso miestelyje buvo 164 (121 katalikų, 43 žydų).
XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios valstybės suirutė, karai ir svetimų valstybių kariuomenės įsiveržimas, be abejo, palietė ir Pasvalį. Kapitula neteko dalies pajamų. Dalis gyventojų turbūt išmirė maro epidemijos metu, dalis išsikraustė po kitas vietoves.
Miestelio ir valsčiaus nuostatuose taip pat pasakyta, kad baigiąs griūti mūrinis kapitulos namas Pasvalyje ir dėl to kalti tiek žydai, tiek krikščionys laiku jo neremontavę.
Tiksliausiai tuo metu, nors ir praėjus šiek tiek laiko po karo ir maro, Pasvalyje buvo nedaug gyventojų, tad nebuvo kam remontuoti dvaro pastatą. Norintieji įsikurti miestelyje buvo aštuoneriems metams atleidžiami nuo mokesčių.
Miestelėnai pradėjo keltis prie Pumpėnų vieškelio. Čia Pasvalio žydai savo lėšomis statę naują malūną. Nors tiksliai nenuvardyta, kur statomas malūnas, galima manyti jog tai buvo vėlesniuose inventoriuose žymimas mažesnis malūnas prie Svalios upės, nes kaip tik netoli jo vėliau įsikūrė žydų religinis centras – buvo pastatyta sinagoga ir kiti bendruomenės pastatai, kapinės (Svalios g.).
1835 m. liepos 8 d. 8 valandą ryto, žydo Maušos Faivelovičiaus namuose, kai jo žmona Rėvka su valstiete Rozalija Petrauskiene darė žvakes, užsidegė riebalai ir troba. Sudegė dar 4 kaimynų namai, o ugniai persimetus į kitą Lėvens krantą (nes buvo didelis vėjas ) – klebonijos klojimas, svirnas ir valstiečio Abrakausko klojimas. Moterų Upytės teismas nebaudė, tik liepė būti atsargesnėmis su ugnimi.
1839 m. Pasvalyje buvo 55 krikščionių ir 25 žydų sodybos.
1854 m. buvo ruošiamasi Pasvalyje ir Ramygaloje statyti mokyklas. Miestelyje vykdavo mugė, kurios metu buvo prekiaujama indai, ratais, odomis, galvijais ir kitkuo, turgūs būdavo rengiami ketvirtadieniais. Gyveno 1186 žmonės, iš jų 521 buvo laikini gyventojai, 559 buvo katalikai, 598 – žydai, karaimai, 824 buvo žemdirbiai, 78 – prekybininkai, 55 – amatininkai, 219 vertėsi kažkuo kitu.
XX a. pradžioje buvo reikalaujama, kad pastatai Pasvalyje būtų statomi pagal patvirtintus projektus. Štai 1911 m. Abraomas Girniūnas, sumanęs savo sklype Biržų gatvėje ant senų medinio namo pamatų statyti mūrinį namą, turėjo pateikti namo projektą. 1923 m. žydai sudarė 7, 58% visų Pasvalio rajono gyventojų, o lietuviai – 83, 88 %. Pasvalyje prieš karą gyveno 300 žydų.
Žydai daugiausia užsiimdavo prekyba, fotografija, batsiuvyste, kalvyste. Buvo advokatai, gydytojai. Be to žydai laikė parduotuves (iš užregistruotų 15 parduotuvėlių tik viena priklausė ne žydui), smukles (geriausia Pasvalio smuklė priklausė žydui Elijui).
Daugelis žydų keliaudavo po kaimus su arklių tempiamais vežimais, o tie, kurie neturėdavo arklio, nešdavosi maistą arba patys tempdavosi nedidelį vežimėlį.
Pardavinėdavo adatas, sagas, siūlus, indus, šukas, šaukštus, peilius, muilą, kvepalus.
Jeigu šeimininkė imdavo daugiau prekių, negu turėdavo atliekų (nudėvėti drabužiai, apavas, kaulai, metalo atliekos ir kt.), jai tekdavo pridėti sūrį ar net gaidelį. Šioje prekyboje pinigai beveik nebuvo naudojami.
Šie prekybininkai buvo senyvo amžiaus žydai. Būdavo vadinami „škarmalninkais“.
Prieškariniais laikais valstiečiai namų nerakindavo. Mat nebuvo atvejo, kad žydas „škarmalninkas“ apsivoktų. Pažystamus „škarmalninkus“ valstiečiai laikė savais žmonėmis.
Tarp žydų nebuvo veltėdžių. Jie neturėjo reikalų su teismu.
Pasvalio žydai buvo labai vieningi. Supirkinių kainas jie nustatydavo turgadienio išvakarėse susirinkę į sinagogą.
Daugelis žydų buvo pasiturintys. Pas juos dirbdavo, padėdavo namų ruošoje lietuvaitės, tuo tarpu žydų merginos dirbti pas svetimus žmones neidavo.
Žydai buvo gana išdidūs, nors ir kuklūs, draugiški, nuolaidūs, labai nuoširdūs žmonės. Tarp jų mažai būdavo girtuoklių, rūkalių, chuliganų. Dažnai žydai minimi kaip darbštūs, protingi, išsilavinę žmonės. Jų – aukšta kultūra. Kadangi dauguma žydų buvo pirkliai, jie dažnai žmonėms padėdavo. Iš Latvijos atveždavo ir Pasvalio krašte pardavinėdavo žuvį, riestainius. Jei pirkėjai neturėdavo pinigų, žydai prekes parduodavo „ant bargo“ t. y. skolon (kartais net nereikėdavo grąžinti). Jie labai pasitikėdavo žmonėmis – ne taip, kaip dabar. Dabar žmonės uždari, nepasitiki kitais. Seniau ir žydas buvo draugas, ir kunigas. Žydų namai mediniai, mūriniai. Aplink gėlynai, viduje keletas gražių baldų. Visur tvarka, švara. Išvaizda: juodaplaukiai, rudaplaukiai, kresni. Drabužiai gražūs.
Žydės buvo labai gražios, nes daig prausdavosi, muiluodavosi brangiu ir kvapniu muilu, nešiojo storas kasas.
Taip pat Pasvalyje buvo sinagoga. Melstis eidavo tik vyrai, moterims ir vaikams buvo draudžiama.
Vieną kartą per metus žydai eidavo „išsipurtyti“ visų savo nuodėmių. Nuėję prie upelio, ant tilto išversdavo savo kišenes, tikėdavę taip atsikratę nuodėmių.
Šeštadieniais nei vienas žydas nedirbdavo. Negalėdavo nei žvakės užpūsti, nei atrakinti įstaigos ar parduotuvės durų. Tą padaryti prašydavo ne žydų tautybės žmonių. Šeštadieniais negalėdavo nei vandens iš šulinio atsinešti. Taip jie gerbdavo ir nepamiršdavo tradicijų. Žydai niekada nevalgydavo kiaulienos ir jautienos, melsdavosi, bet ne taip, kaip katalikai su rožančiumi, o vyniodami ant rankų virves.
Žydų vaikai, kaip ir lietuvių, eidavo į mokyklas. Iš pradžių eidavo į pradinę mokyklą (1-4 skyriai), toliau mokydavosi kartu su lietuviais – Pasvalio P. Vileišio mokykloje (dabar gimnazija), o kas norėjo važiuodavo mokytis į Panevėžio žydų gimnaziją.
Žydų vestuvių ritualai, tradicijos gerokai skyrėsi nuo lietuviškų. Žydų tautybės merginos dar nepilnametės ištekėdavo už vyresnių vaikinų. Jauna mergina būdavo aprengta nuotakos rūbais ir turėdavo žengti per kambario slenkstį, apdėtą papuošalais. Prieš vestuves nuotaką turėdavo ilgai viena kambaryje sėdėti. Susirinkus svečiams prasideda vestuvės. Svečiai ir jaunieji eina į sinagogą ir meldžiasi. Vėliau jaunikis daužia stiklinę ir kuo ši smulkiau subyra, tuo labiau visi džiaugiasi. Vadinasi, jaunieji bus laimingi. Vestuvinis patiekalas buvo vištiena. Žydai dainuodavo dainas, šokdavo fokstrotą.
Žydų Velykos buvo šventė ne tik patiems žydams, bet ir lietuviams, nes žydai macais bei riešutais apdalindavo visus pasvaliečius.
Macus – kepdavo iš miltų ir vandens. Žydai prieš Velykas Svalios ir Lėvens upėje nusiplaudavo nuodėmes, vykdavo didysis tvarkymasis.
Kita didinga šventė buvo Kūčkos. Kieme arba sode įrengdavo medinę būdelę, stogą uždengdavo eglišakiais. Čia jie valgydavo ir melsdavosi.
Žydų jaunimas kartu su lietuviais ruošdavo įvairius vaidinimus, dalyvaudavo karnavaluose. Pasirodydavo sumaniai ir išradingai.
Kad ir kiek daug švenčiama linksmų švenčių, nuo kasdienybės neatsiejami ir atsisveikinimai su mums brangiais žmonėmis. Kai žydai laidodavo artimą žmogų, karstas visada būdavo atidengtas, o žmogų išimdavo. Ant jo galvos uždėdavo nors šuke, kad nesugrįžtų siela ir tik tada laidodavo. Išeidamos iš kapiniųų moterys raudavo žoles ir mesdavo per petį ar galvą, kad negrįžtų mirusiojo siela. Jei mirdavo mergina, žiūrėdavo, kad būtų ištekėjusi. Jei mergina neištekėjusi, sakoma, kad neturi sielos. Kapinėse vyrai melsdavosi, o moterys verkdavo.
Žydai gyveno Pasvalyje laimingai, nuoširdžiai bendraudami su visais miesto gyventojais.
Žymiausi Pasvalio žydai
Leiba Aizikovičius buvo linų ir javų supirkėjas.
Borisas Bumšlakas buvo gydytojas
Jochenonas Feldmanas – turėjo elektros stotį, prekiavo geležimis
Chaitas Icikas – užsiiminėjo fotografija, radijo aparatų prekyba
Kiršonas Dovydas buvo advokatas, mokytojas, visuomenininkas
Samuelis Utianskis buvo miško pirklys
Mejeris, Barselis, Šlioma ir Leila Zakai – 4 broliai pirkliai
Samuelis Traubė – miško pirklys, supirkdavo iš žmonių grūdus. Samdydavo žmones, kurie juos nuveždavo į Panevėžio geležinkelio stotį.
Prasidėjo Antrasis Pasaulinis karas, kuris sujaukė ramų Pasaulio tautų gyvenimą. Senoliai tragišką žydų likimą prisimena su ašara riedančia skruoste. Masinių žudynių metu Žadeikių miške, pakelės karklai pražydo raudonai.
Saugodami Pasvalio žydų atmintį rinksime kraštotyrinę medžiagą ir užrašinėsime žmonių pasakojimus apie Pasvalio žydus. Tikėsime prie Jungtinių Tautų Organizacijos pastato Niujorke iškaltais Izaijo žodžiais – pranašyste apie taiką visoje žemėje:
„Ir jie pasidarys žagres iš savo kalavijų ir pjautuves iš savo iečių. Nė viena tauta nebekels kardo prieš kitą ir daugiau nebesimokys kariauti‘‘.
Šaltinai:
1. Knyga „Užaugau Pasvaly“
2. Gyvenamosios vietovės istorijos šaltiniai „Žmonių prisiminimai apie Pasvalio žydus“
Autorės nuotr.
Nuotraukose:
1, 2, 3. Pasvalio žydų kapinės
4, 5. Čia gyveno žydai, Pasvalio miestas
6. Šioje vietoje buvo sinagoga, Pasvalio miestas